spiravoti

×spiravóti, -ója, -ójo (hibr.) 1. intr. primygtinai versti, klausinėti, raginti: Jeigu spiravós mane, pasakysiu, kas gėrė arelką J. Paskui apipuolė dukterį, pradėjo kankinti viseip, spiravoti, kad atduotų piningus TS1899,5. 2. refl. susidurti, susiremti, ginčytis: Kryžeiviai spiravójos su lietuviais J. Jiejie spiravójas žodžiais, t. y. nor atsispirti J.